- Katalogas
- Įpatyngos prekės
- Ginkgo Biloba
Ginkgo Biloba
Aukštis: iki 20 metrų
Plotis: iki 3 metrų
Lapai: Žali, rudeniop geltoni.
Augimo vieta: Šviesomėgis, dalinis pavėsis, pavėsis
Dirvožemis: Nereiklus.
Klimato zona: 5-8
Piramidės formos reta laja, reliktinis, medis. Žievė pilkšva, senesniuose medžiuose giliai išvagota ir kamštiškos tekstūro.
Ginkgo biloba, dviskiautis Ginkmedis – puošnus dekoratyvinis ir svarbus vaistinis augalas, „gyvoji iškasena“, medis-reliktas. Ypatingai vertinamas dėl savo unikalių vaistinių savybių ir dekoratyvumo. Plačiai naudojamas medicinoje, įeina į daugelio preparatų sudėtį. Šimtus metų auginamas kaip dekoratyvinis augalas, ypač nuostabiai ginkmedis atrodo rudenį, kai visas pageltonuoja švytinčia aukso spalva. Paplitęs Azijoje, Kinijoje ir Japonijoje, kur užauga dideliu medžiu iki 20–40 metrų.
Dviskiautis ginkmedis, ginkmedis (Ginkgo biloba) – vienintelė ginkūnų (Ginkgophyta) skyriaus, ginkmedainių (Ginkgoopsida) klasės, ginkmedinių (Ginkgoaceae) šeimos rūšis. Ginkmedis yra vienintelis savo klasės atstovas. Žemėje nėra likę jokių savo požymiais panašių augalų. Ginkmedis – pats seniausias medis Žemėje, seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 290 milijonų metų Permo periodu. Dėl savo rūšies amžiaus vadinamas „gyvąja iškasena”. Ginkmedžiai išsivystė dar prieš žydinčius augalus, kai dominavo paparčiai ir cikadiniai augalai, o gyvūnijos pasaulyje klestėjo dinozaurai… Mokslininkai nustatė, kad Juros ir Kreidos perioduose jie buvo paplitę visame Šiaurės pusrutulyje. Ginkmedis nėra žiedinis augalas, jis yra plikasėklis, kaip ir spygliuočiai. Ginkmedis – spygliuočių protėvis. Tačiau ginkmedis neturi spyglių, jo lapai – tai tarpusavyje suaugę spygliai. O ginkmedžio vaisiai visai nepanašūs į kankorėžius: savo forma jie primena abrikosą. Ginkmedis yra vienintelė gyvoji pereinama grandis tarp paparčių ir spygliuočių. Gingko biloba lapai unikalios išvaizdos, dviskiaučiai, vėduoklės formos, gyslotumas dichotominis, archaiškas. Ginkmedis meta lapus rudenį. Augalas dvinamis, tačiau dauginimosi organai pasirodo tik pas 25-30 metų amžiaus medžius, todėl tik tuomet galima vizualiai nustatyti, vyriškas ar moteriškas tai egzempliorius.
Šio augalo istorija labai sena ir įdomi. Medis buvo auginamas ankstyvojoje žmonijos istorijoje. Ginkgo biloba nuo senų laikų buvo garbinamas ir dievinamas, naudojamas kulto apeigoms, laikomas šventu. Kinijoje ir Japonijoje auginamas prie šventyklų. Senovės kinų vienuoliai sodindavo šį medį „šventose vietose“, prie vienuolynų. Jie tikėjo, kad augalas originaliais dviašmeniais vėduoklės formos lapais simbolizuoja dvi kinų filosofijos kategorijas – yin ir yang, yra išminties ir susikaupimo, stabilumo ir ilgaamžiškumo simbolis. Iki šiol Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje ginkmedis vadinamas „jaunystės medžiu“.
1730 m. introdukuotas į Europą, kur auginamas parkuose ir botanikos soduose. Kaip manoma, kai kurie ginkmedžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų. Lietuvoje labai retas, auginamas senuose dvaruose ir botanikos soduose.
Ginkmedis yra svarbus vaistinis augalas, naudojamas tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Lapai savo sudėtyje turi medžiagų, gerinančių atmintį. Jų arbata naudota kaip kraujotaką ir atmintį gerinantis produktas tradicinėje kinų medicinoje (gaminant ginkmedžio lapų arbatą). Šiais laikais Ginkgo biloba lapai naudojami kraujotaką aktyvinantiems ir atmintį gerinantiems preparatams gaminti. Ginkmedis veikia ir kaip antioksidantas, nukenksmina toksiškus deguonies radikalus, saugo ląstelių sienelių vientisumą ir pralaidumą. Ginkgo lėtina senėjimo procesus, gerina klausą ir regėjimą, padeda išvengti kraujotakos sutrikimų, infarkto, insulto. Atkuria kraujagyslių elastingumą ir stiprumą, apsaugo nuo galvos smegenų ir vainikinių kraujagyslių trombozės, prisideda prie smegenų audinių metabolizmo normalizavimo, gerina širdies raumens mitybą, turi atkuriamųjų savybių. Ginkmedžio lapuose yra flavanoido apigenino, pasižyminčio antivėžiniu veikimu.
Ginkmedis neįtikėtinai atsparus, atlaiko didelius žiemos šalčius. Nereiklus dirvos sąlygoms. Atsparus oro taršai, kenkėjams, taip pat bakterinėms ir grybinėms ligoms. Per daugelį milijonų savo gyvavimo metų ginkmedis išsiugdė stulbinančius apsaugos nuo ligų ir kenkėjų mechanizmus. Yra žinoma, kad 4 ginkmedžiai išgyveno net po Hirošimos branduolinio bombardavimo. Ginkmedžiai atlaiko nepalankias miesto sąlygas, dulkes, oro užterštumą, kaitrą ir druskas. Todėl puikiai tinka auginti miestų gatvėse, skveruose, parkuose, dideliuose ir mažuose soduose. Vertingas kaip retas ir be galo įdomus reliktinis dekoratyvinis medis. Ginkmedis gerai žiemoja mūsų sąlygomis, tačiau neužauga toks didelis, kaip šiltuose kraštuose.
Papildoma informacija
Vykdome didmeninę prekybą nuo 50 vienetų..Perkant medelyne už 50 eurų ir daugiau taikoma 8% nuolaida,
užsakymai internetu 100 eurų. ir daugiau atvežame patys iki 100km. virš 100km. apmokestinami pagal susitarimą.
Krepšelis
Krepšelis tuščias.